Darbo taryba
Darbo taryba
Reikalavimas įmonėse sudaryti darbo tarybą atsirado 2017 metais, įsigaliojus atnaujintam darbo kodeksui. Tik pradėjus kalbėti apie darbo tarybas, dauguma darbdavių pirmiausiai įžvelgia neigiamus jos aspektus: padidėjusios darbdavio sąnaudos, atsiranda prievolė sprendžiant tam tikrus klausimus gauti jos pritarimą. Tačiau privalomos darbo tarybos įsitraukimas į bendrovės valdymą gali būti ir teigiamas veiksnys, padedantis vadovams įgyvendinti įmonės tikslus. Moderniose bendrovėse valdymas tampa vis labiau horizontalus – tai reiškia, kad į bendrovės valdymą norima įtraukti visus įmonės darbuotojus, kad šie galėtų teikti naudingus pasiūlymus įmonėms savo kompetencijos srityse. Stambiose įmonėse kuriamos sistemos, kaip greičiau įvertinti darbuotojų teikiamus pasiūlymus, ne tik tiesioginiams jų vadovams, bet ir kitiems padaliniams ir aukščiausiems vadovams. Taigi darbo taryba gali tapti pirmu žingsniu modernesnio ir efektyvesnio bendrovės valdymo link, jei tik vadovai norės įgalinti šį įrankį.
Kada reikia steigti darbo tarybą?
Darbo kodeksas nurodo prievolę steigti darbo tarybą visoms įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų. Darbo tarybos narių skaičius priklauso nuo darbuotojų skaičiaus.
Darbo tarybas turi sudaryti:
3
tarybos nariai kai įmonėje dirba 20-100 darbuotojų
5
tarybos nariai kai įmonėje dirba 101-300 darbuotojų
7
tarybos nariai kai įmonėje dirba 301-500 darbuotojų
9
tarybos nariai kai įmonėje dirba 501-700 darbuotojų
11
tarybos narių kai įmonėje daugiau kaip 701 darbuotojas
Tinkamas darbo tarybų steigimas:
Siekiant tinkamai steigti darbo tarybas, pirmiausia reikalinga darbdavio iniciatyva bei aiškus planas kaip šį projektą įgyvendinti. Tam turi būti sudaroma darbo tarybų rinkimo komisija, kuri atlieka visas rinkimų organizavimo funkcijas, o po rinkimų perduoda pareigas naujai išrinktai tarybai.
Tikimės, kad įmonių vadovai, įvertinę darbo tarybų teikiamą naudą, priims sprendimus sudaryti darbo tarybas savo vadovaujamose įmonėse, o darbo inspekcijai atliekant patikrinimus įmonėse neteks įspėti ar bausti vadovų, pažeidžiančių darbo kodekso reikalavimus. Nors nepaskelbus darbo tarybų rinkimų, tiesioginė atsakomybė darbo kodekse nėra numatyta, tačiau galima rasti sąsajų su Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad „darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 880 eurų”.
Jei planuojate darbo tarybos rinkimus, ar jau esate išsirinkę darbo tarybą, tačiau nežinote ką daryti toliau – kreipkitės. Mes Jums padėsime:
• Organizuoti darbo tarybų rinkimus bei parengti aiškų veiksmų planą;
• Parengti veiklos reglamentą ar konsultuoti jo rengimo klausimais.
• Parengti arba konsultuoti rengiant svarbiausius susitarimus tarp darbdavio ir darbo tarybos;
• Konsultuoti bendradarbiavimo klausimais.